Istorinės medžiagos apie vieną iš seniausių Radviliškio akmens mūro pastatų nėra daug. Žinoma, kad caro laikais tai buvo pašto užvažiuojamasis kiemas, vėliau čia buvo apsistojusi caro kariuomenė. Lietuvių istoriografijoje nėra jokių žinių apie čia laikinai veikusią evangelikų bažnyčią, tačiau toks spėjimas tikėtinas. Iki šiol neaiški šios parapijos istorija. Žinoma, kad Radviliškio evangelikų liuteronų parapija naujai įsikūrė 1910-ais metais. Spėjama, jog tuo metu buvo pastatyta iki šių dienų tebestovinti evangelikų liuteronų bažnyčia. Radviliškio evangelikams atiteko šis pastatas ir jame buvo įkurti maldos namai.
1917-ais metais Šiaulių parapijai priklausanti Radviliškio filijinė bažnyčia talpino 100-ą žmonių. Parapiją iki 1932-ų metų aptarnavo vienas kunigas, tad pamaldos paprastai kiekvienoje bažnyčioje vykdavo 1–2 kartus per mėnesį, dažniausiai latvių kalba. Taip pat 2–4 kartus per metus – vokiečių kalba. Šiaulių parapijoje ilgai tarnavo kunigas Teodoras Kupferis, kuris rūpinosi naujų maldos namų steigimu Radviliškyje ir kitur.
Evangelikų liuteronų bendruomenė nenustojo gyvavusi ir prieškario nepriklausomoje Lietuvoje. 1937-ų metų konsistorijos duomenimis, Radviliškio filijoje priskaičiuota 170 tikinčiųjų.
1946-ais metais maldos namai nacionalizuoti. Sovietmečiu čia veikė baldų krautuvė. 1995-aisiais pastatas atiduotas evangelikų liuteronų parapijai. Šiandien tebestovintis Radviliškio evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Atsiliepimai