Menininkas Adas Juška: „Nemažai senyvo amžiaus žmonių ėjo ir dėkojo, kad papuošiau miestą“

Ne viskas, kas nupiešta ant sienų – grafičiai

Turbūt ne vienas praeivis apie naujai atsirandantį piešinį pagalvojo, kad mieste atsiras dar vienas grafitis. Tačiau ir pats Adas sako, kad ne viskas, kas ant sienos nupiešta yra grafičiai. Jis kuria muralus (neofreskas – piešinius ant sienos viešoje erdvėje, kuriems yra gautas leidimas). Tai ir yra vienas pagrindinių skirtumų tarp muralo ir grafičio – muralai legalūs piešiniai, grafičiai ne. Grafitį piešia vos kelias minutes ar sekundes. „Taip, mano darbas muralas, nes grafičiai yra kita subkultūra. Net nemanau, kad kiti grafičių meistrai, writeriai pripažintų mane kaip grafičių meistrą, nes aš nepiešiu tiek daug gatvėse, kiek tikri meistrai piešia. Aš tikrai labiau muralistas“, – kalbėjo Adas.

Tiesa, ne visada taip buvo. „Grafičiai buvo pradinių klasių etapas, o dabar jau tikrai daugiau nei 10 metų piešiu su flakonėliais. Patirties tikrai yra. Esu kadais ir nelegaliai papaišinėjęs Šeduvos apylinkėse – dabar jau nugriautas tas pastatas ant kurio praktikuodavausi, mėgdavom su draugais ten parkūru užsiimti, piešti ant sienų. Piešdavau tokiomis spalvomis, kokias turėjau, naudojau tikrai paprastus purškiamus dažus“, – apie piešimo pradžią pasakojo kūrėjas.

Vaikystė hip-hopo ritmu

Dar vaikystėje Adas susižavėjęs hip-hopo kultūra – patiko šokių filmai, breikas, repo muzika. Tai lėmė ir draugų, ir animacinių filmų įtaka: „Barto Simpsono įkvėptas, tikriausiai, visada norėjau važinėti riedlente. Ir aišku grafičiai yra filmukų įtaka. Anksti susipažinau su hiphopo kultūra ir iš jos iki šiol neišaugau. Šeima jau nuo darželio laikų matė, kad aš toks labiau linkęs į meną. Aišku, tada ir karstytis labai visur mėgau, o dabar galiu tai vadinti parkūru.“

Adas prisimena, kad Radviliškyje prie baseino, kur daugiabučiai, ant namo sienos buvo kažkoks veidas išpieštas: „Aš visada galvojau, kad ten yra Bob Marley, bet ten tikrai ne jis. Tai vienas tų piešinių, kuris man gražus ir įstrigęs atmintyje. Aš žinau, kad jie visi yra greitai padaryti, nes nelegalūs, bet kad labai daug jų būtų mūsų mieste, tai nėra taip. Na, dabar ant traukinio vagono atsirado naujas.“

Nustebinę vertintojai ir jų atsiliepimai

Kad ant skydinės atsirastų piešinys prireikė daugiau nei pusmečio – rasti tinkamą sieną, gauti leidimus, tą sieną paruošti ir piešti. Piešiniui sunaudota daugiau 100 flakonėlių dažų. „Žmonės nelabai norėjo, kad spalvos būtų tokios ryškios, bet tada – gi nereikia bijoti ryškių spalvų ir kad čia taip jau daug pilkų pastatų ir jos gali papuošti. Žiemą šis piešinys dar labiau išryškės“, – apie darbą kalbėjo Adas.

Beje, šią vasarą Adas Radviliškyje sukūrė net du piešinius. Antrasis ir ypatingai didelis, net 500 m² užimantis, piešinys papuošė vaikų darželį-lopšelį „Žvaigždutė“: „Darželio piešinius derinome su direktore. Turėjau didelį vadovės pasitikėjimą ir nebuvo labai sunku su eskizų paruošimu. Išsakyta idėja, kad ant sienų būtų pavaizduotos darželio grupės, pasakiški motyvai. Darželį išpiešiau per tris savaites.“

Kokių atsiliepimų jau girdėjo apie naujuosius savo kūrinius? Adas džiaugiasi, kad sulaukė daug gerų atsiliepimų ir daug dėmesio: „Labai malonu, kad vyresnio amžiaus žmonės taip nuoširdžiai sako, kad jiems gražu, kad yra keista ir neįprasta. Juk šis menas toks jaunatviškas, šiuolaikiškesnis, bet tikrai nemažai senyvo amžiaus žmonių praėjo ir dėkojo, kad papuošiau miestą.“

Legalios sienos ir vienumos ilgesys

Kokie Ado ateities planai? „Dabar planuoju pakeliauti šiek tiek, tikrai pavargau dirbti prieš šių darbų, o ir patobulinti savo meninius įgūdžius norėčiau, praplėsti žinias. Pasiilgau vienatvės, kurią turėjau, kai gyvenau ir studijavau Londone ir galėjau kurti visiškai vienas. Vis dar noriu kažką panašaus patirti“, – prisipažino Adas.

Adas kilęs iš Šeduvos, jis myli savo miestelį. Atvykusiems draugams būtinai parodo aktyvaus laisvalaikio vietas – skate parkus Šeduvoje ir Radviliškyje. Vaikinas džiaugiasi, kad Šeduvoje yra kur išsišėlti jaunimui, pats tikina nežinantis ar būtų baigęs mokyklą, jei jo „laikais“ būtų tokia atsiradusi. „Mėgstu parodyti ir savo darbus, bent jau Šeduvoje, išpieštus mokyklos garažą ir parko sceną. Man Arimaičių ežeras patinka, ten gera pabūti. Man tiesiog patinka gamta, miškingos vietovės aplinkui, ypač tos, kur galima važinėti dviračiu“, – pasakojo jis.

Nors svajoja apie atostogas, Adas pasvarstė, kas naujo galėtų atsirasti Radviliškio krašte: „Būtų kieta idėja skirti vagoną piešiniams. Juk dabar populiarėja legalios sienos, ant kurių galima piešti, reikštis menininkams. Keičiasi piešiniai, visi gali bandytis ir niekas nebaus jų už tai. Galėtų atsirasti toks legalus traukinys. Mieste tikrai yra dar vietų, kur būtų galima išpiešti ir pagražinti.“